Paskutinis šansas. Gruodžio 9 diena

Ane? Laura

Laura sunkiai atsiduso. Iš tiesų ji nė pati nesuprato ką čia veikia. Gal reikėjo pasiūlyti Tomui susitikti kur nors mieste? Nebūtų tiek daug pagundų, juk miegamasis visai čia pat... Nenusišnekėk, subarė save ir išgėrė paskutiniuosius vyno lašus taurėje. Namai – tai jauki ir sava aplinka, o jiedu – du suaugę žmonės, nusprendę kartu pavakarieniauti. Ir tiek. Tomas ruošia vakarienę, kol tuo tarpu Laura geria vyną. Apsuko galvą nuodėmingas gėrimas, todėl nesupranta ko ir pati nori. Gal... sekso? Arba, pokalbio. Bet jiedu kalbėjosi sekmadienį, kaip ir kiekvieną dieną, apie tai, kaip jiems sekėsi, ką valgė pietums ir panašiai.

Dėl visko kaltas vynas. Taip, raudonas lyg kraujas gėrimas Laurą atpalaidavo, todėl kalbėti visai nesinori. Nebent kūnais, jiedu du, judės vienu ritmu ir taip visą naktį. Visai kaip ir santykių pradžioje, kuomet vieno bučinio buvo per maža.

– Noriu su tavimi praleisti daugiau laiko, – neatlyžo Tomas. – Pasiilgau tavęs.

– Ane?

– Taip, – nė nemirktelėjęs atsakė. – O tu?

– Taip pat...

Žinoma. Tomas

Jis nesiruošia Laurai prasitarti, kad šį vakarą nori su ja praleisti intymiai. Visgi jiedu susitarė ir ant lapelio užrašė, jog GRĮŽĘS IŠ DARBO TOMAS PAMYLĖS LAURĄ ir LAURA PAMYLĖS TOMĄ. Tačiau šią savaitę nieko nenutiko. Be to, Laura vis dar negrįžo namo.

Tu tikras kiaulė, galbūt, Tomui buvo sunku susigaudyti savo jausmuose. Jis troško Lauros, bučiuoti ją ir švelniai pamylėti, tačiau suprato, kad negali skubėti, kad ir kaip norėtų. Jų santykius ištiko krizė, todėl dabar svarbu išsikalbėti (kad ir kaip tai skamba nuobodžiai) ir vėliau pereiti prie fizinės santykių dalies.

– Nenoriu susimauti, – ryžtingai kalbėjo Tomas, – noriu atkurti santykius. Ir jeigu atitrauktas užtrauktukas privertė tave jaustis nejaukiai, noriu atsiprašyti.

– Žinoma, – suokalbiškai akimi mirktelėjo Laura.

Ji atsistojo, žengė žingsnį arčiau jo. Tomas sulaikė kvėpavimą. Ką ji sugalvojo?

Pabučiuok mane. Laura

Ji negalėjo ilgiau laukti ir įsisegė Tomui į lūpas.

Pagaliau, taip ilgai lauktas bučinys! Minkštos Tomo lūpos susiliejo su Lauros. Lyg šilkiniai patalai, iškritęs pirmas sniegas, saldžiausias šokolado gabaliukas. PA-GA-LIAU!

– Oho, – atsitraukęs pakomentavo Tomas.

Laura nuraudo.

– Aš to neplanavau, – ėmė nevykusiai teisintis.

Abu žiūrėjo vienas kitą ir laukė, kas pirmas išdrįs kalbėti. Ne apie tai, kas nutiko ar vis dar puode plūduriuojančius makaronus. Tiek Laura, tiek ir Tomas laukė, kuris pirmas imsis iniciatyvos kūniškiems malonumams.

– Makaronai jau verda, – tarp judviejų tvyrojusią tylą nutraukė Tomas.

Po velniais, Laura tyliai nusikeikė. Visgi ji nebuvo alkana, labiau ištroškusi Tomo artumo. O šis, lyg tyčia, šiandien atrodė toks pasiekiamas ir trokštantis to paties. Tačiau kodėl nerodo iniciatyvos? Argi nenori?

Tomas išpylė makaronų vandenį į kriauklę ir puodą padėjo ant viryklės. Laura stebėjo kiekvieną jo judesį. Dieve, koks tu seksualus.

– Pabučiuok mane, – nesusitvardžiusi paprašė.

Skanaus. Tomas

To jis nedarys. Nebučiuos Lauros, kad ir kaip pats norėtų. Po velniais, visgi nereikėjo pirkti vyno, dėl visko kaltas alkoholis!

– Vakarienė jau paruoša, – atsakė ir atsidaręs lentyną, išsitraukė dvi dideles baltas lėkštes.

Laura suraukė antakius. Lūpos piktai sučiauptos, sugniaužti kumščiai. Dar kelios akimirkos ir atrodė, kad mergina tuoj puls Tomą.

– Ką mes darome? – susierzinusi paklausė.

– Vakarieniaujame, – ramiai atsakė Tomas.

– Ar tikrai nori valgyti makaronus su krevetėmis?

Žinoma, kad ne. Tomas mieliau plėštų drabužius nuo Lauros ir karštai ją pamylėtų ant virtuvės stalo. Po to tai pakartotų svetainėje, o vėliau – miegamajame. Ech, ir kodėl tik dabar, praleidus penkias dienas vienam namuose, taip jos užsigeidė? Šiandieną ji kaip niekad gundančiai atrodo – plaukai gražiai guli, o didelės akys godžiai stebi aplinką. Tik lūpos dar piktai sučiauptos, tarsi surakintos, bet tai ne problema Tomui. Lengvai rastų raktą kaip jas atrakinti.

– Taip, noriu, – sumelavo, nors mielai būtų pasielgęs priešingai.

Tai išgirdusi, Laura susiraukė. Tačiau Tomas suprato, kad elgiasi teisingai. Visgi, jiedu turi vienas kitu vėl įtikėti, kad vėl galėtų būti drauge. Taip pat, jiedu privalo vienas kitu pasitikėti. Nepaisant to, kad šią savaitę Tomas anksti grįždavo namo, Laura to nematė. Tačiau jis pats pastebėjo, kad neužsilikus darbe iki vėlumos, ėmė geriau jaustis. Netgi suprato, kad darbas nėra svarbiausias pasaulyje. Svarbiausia jam – Laura.

– Skanaus, – tarė Tomas, įsitaisęs ant kėdės, priešais Laurą. Abu turėjo po lėkštę makaronų.

Ką tu darai? Laura

Taip, Laura, ką tu darai? Viduje kunkuliavo jausmai, tarsi jau būtų paauglė, atėjusi į pasimatymą. Norėjo prisilietimų, atsargių bučinių, norėjo... Gerai, daugiau negersiu vyno. Laura ištuštino taurę ir atsidususi ėmėsi makaronų.

– Vyno daugiau nepilsiu, – Tomas paėmė puspilnį butelį ir paslėpė jį po kriaukle.

Laura nusijuokė.

– Palaikau šį sprendimą.

– Papasakok, kaip tu gyveni.

Kaip seniai girdėjo šį klausimą iš Tomo! Laura kiek susinepatoginusi atsikrenkštė ir tarė:

– Gerai, o tu?

Laura, kas per atsakymas!

– Aš irgi neblogai, – Tomas mirktelėjo jai akį ir kalbėjo toliau: – Kaip ir susitarėme, grįžtu iš darbo šeštą. Pirmadienį buvo sunku, visgi esu įpratęs dirbti ilgiau, bet atėjus antradienio vakarui, supratau, kad aš per senas darbui iki vėlumos, – garsiai nusijuokė. – Smagu turėti laisvą vakarą sau, įsijungti filmą, valgyti vakarienę. Ačiū, kad liepei man tai padaryti.

Laura atsakė jam šypsena. Tomas ją išgirdo – darbe neužsilieka, grįžta anksti, tik leidžia vakarus vienas. O ką tu darai? Laura pyktelėjo, kad šias kelias dienas gyveno pas Gintarę vietoj to, kad laiką leistų drauge su sužadėtiniu. Kaip jiedu atgaivins santykius kai Lauros nėra namuose?

– Gal pažiūrim filmą? – paklausė Laura. – Tiks bet kurio žanro.

– Nejau? – nusistebėjo Tomas. – Žiūrėsi kartu su manimi kriminalinį trilerį, o ne meilės dramą?

– Taip, – tvirtai atsakė Laura.

– Žinai, užvakar kaip tik spendžiau dilemą kurį filmą žiūrėti ir vieną iš jų pasižymėjau sąrašiuke. Manau, jis tiks šiam vakarui.

Rytas. Tomas

Tomas garsiai nusižiovojo. Už lango – kylanti į dangų saulė, nudažiusi miesto dangų skaisčiai oranžine spalva. Tomas apsidairė, bandydamas prisiminti kaip jiedu atsidūrė ant sofos, vienas šalia kito. Vynas, makaronai, filmas. Ach, tiksliai, filmas! Jiedu žiūrėjo komediją, abu krizeno iš absurbiškų situacijų, bet filmui įpusėjus Tomas pamatė, kad Laura užmigo, atsirėmusi jam į petį. Kūną apėmė šiluma – juk Laura miega šalia! – todėl nė pats nepajuto, kad į sapnų karalystę prisijungė ir jis.

Laikrodis rodė aštuntą ryto. Laura miegojo susisukusi į antklodę. Visgi Tomas buvo prabudęs dar naktį, pajuto šaltį, todėl iš miegamojo atsinešė antklodę, kurią vėliau pasivogė Laura. Jis buvo to pasiilgęs. Jeigu miego metu Laura nerasdavo savo antklodės, žiūrėk, jau palįs po Tomo anklodę ir ją pasisavins.

Rytas. Kaip jis pasiilgo tokių rytų! Patyliukais Tomas nupėdino į virtuvę, paruoš pusryčius ir lauks prabundančios Lauros.