Paskutinis šansas. Gruodžio 4 diena

Netikiu. Laura

– Neužteks tik būti, – Laura suglumusi nužvelgė klūpintį Tomą.

– Aš ne tik būsiu. Mes daugiau kalbėsimės, išklausysime vienas kitą ir nebėgsime nuo galimo konflikto. Per daug tave myliu, kad leisčiau mūsų santykiams baigtis.

Laura jautėsi kiek apatiška. Tomas gražiai kalbėjo, tačiau pati nebuvo tikra, ar nori toliau dėl judviejų stengtis. Ji jautėsi per daug silpna, kad kovotų dėl judviejų. Visgi tai nebuvo pirmas kartas kai jų santykiai pakibo ant plauko. Prieš tris mėnesius buvo gana panašiai. Tomas išeidavo anksti ryte į darbą, o grįždavo vėlai vakare. Savaitgaliais irgi dirbo, tik jau iš namų. Laura siūlė jam kažką kartu nuveikti, tačiau jis užsipuldavo, kad turi daug darbo ir taip nieko nespėja.

– Aš viską darau dėl mūsų, Laura. Kaip tu to nesupranti? Nejau nenori pagaliau įsigyti nuosavų namų? Beje, ar žinai, kiek kainuoja vestuvės? Labai daug! Todėl ir daug dirbu, nes kažkas turi tai padaryti.

Laura akimirksniu sustingo tai išgirdusi. Tomas, kuris palaikė jos norą tapti vaikų darželio auklėtoja, pyko! Užgauta šių žodžių, mergina pabėgo pas Gintarę ir tik pirmadienį po darbo grįžo namo, kai Tomo dar nebuvo. Grįžus jam, jiedu persimetė keliais žodžiais apie praėjusią dieną. Susitarė, kad abu norės užsisakyti picą į namus, dvi mažas. Kurjeris atvežė užsakymą ir abu pasiėmę po dėžę, atskirai pavalgė. Konfliktas taip ir nebuvo išspręstas, o Lauros širdyje liko nuoskauda dėl išsakytų mylimojo žodžių.

– Netikiu tavimi, – šaltai atkirto Laura vis dar klūpinčiam mylimajam.

– Šį kartą pasitikėk manimi, gerai?

Pažadu tau. Tomas

– Tomai, – Lauros akyse sužibo ašaros, – aš tikrai pavargau nuo mūsų.

– Mažute, nesakyk taip. Leiks man tau įrodyti, kad viskas bus kitaip! Aš parodysiu, kad santykiai man yra svarbūs!

Tomas suprato, kad yra įklimpęs. Pats jautė, kad nėra pati geriausia savo versija, bet nuoširdžiai tikėjo, kad viskas yra laikina. Juk Laura niekada nekėlė pykčio scenų, tik kantriai išklausydavo jo erzulį dėl darbo ar jos elgesio, kuris tik signalizavo, kad ji nori būti jo mylima.

Augdamas Tomas matė nepriteklių, todėl buvo sau pažadėjęs, kad jo šeimai niekada nieko netruks. Greičiausiai dėl to jis ir pasirinko studijuoti ekonomiką, nes mane, kad pavyks daug uždirbti. Ir jam pavyko – sparčiai kilo karjeros laiptais mažoje, bet didelį pelną generuojančioje įmonėje. Tapus vadovu, alga netgi padvigubėjo, kaip ir atsakomybių. Atsirado ir daugiau įtampos, miegui tekdavo paaukoti mažiau valandų. Laisvalaikio beveik neliko, bet Tomas save guodė, esą, praėjus daugiau laiko, viskas pasikeis.

Tačiau nesikeitė. Darbo daug, miego mažai. Atlyginimas, dėl kurio jis taip džiūgavo, visiškai jo netenkino. O būtent dėl pinigų jis stengėsi, nors širdis labiau linko prie… programavimo! Prieš gerus penkerius metus atrasta veikla, iš pradžių buvusi hobiu, praskaidrindavo jo nuobodžią kasdienybę darbe. Tomas netgi sukūrė kelias programas, padėjusias paspartinti darbą įmonėje. Laura jam siūlė pabaigti bazinius kursus, kurie padėtų pagilinti turimas žinias ir netgi rasti darbą, tačiau Tomas atsisakė. Jis negalėjo pusės metų skirti mokslams, po to – naujo darbo paieškoms. Be to, ruošėsi pasipiršti Laurai, todėl pinigų jam kaip niekad reikėjo. Tomas žinojo, kad programuotojai uždirba daug, netgi daugiau nei jis dabar, tačiau perskaitytos istorijos apie nesekmės atvejus baigus programavimo kursus privertė persigalvoti. Galbūt vėliau, kai turės pakankamai pinigų, išbandys save kitoje srityje. Dabar turi dirbti ir uždirbti, nepaisant to, kad darbe nesijaučia gerai. Užtat daug uždirba.

– Netikiu tavimi, – Laura buvo neperkalbama.

– Pažadu tau, viskas bus kitaip.

Sąrašas. Laura

– O kaip?

Tomas tylėjo. Taip ir maniau, kad nežinosi ką atsakyti, Laura norėjo išeiti iš virtuvės ir palikti klūpintį priešais ją vyrą, tačiau tam akimirksniu pasipriešino Tomas.

– Sudarysime sąrašą! – džiugiai šūktelėjo ir stryktelėjęs nubėgo į svetainę.

Laura nežinojo kaip reaguoti į tokį pasiūlymą. Jai pakanka ir maisto produktų sąrašo, kurį kaskart sudarinėja eidama į parduotuvę. Arba savaitgalio veiklų sąrašo, jeigu norisi nešvaistyti laisvalaikio.

– Radau popierinę sąskaitą už šildymą, galėsime ją panaudoti, – plačiai besišypsodamas į virtuvę sugrįžo Tomas. – Ir net tušinukas šalia buvo, nemaniau, kad rasiu.

– Tu geriau man paaiškink apie kokį sąrašą kalbi.

– Kaip tai kokį? Santykių atkūrimo planą! – nė nemirktelėjęs atsakė.

Laura prunkštelėjo.

– Čia kai telefone užsirašai ką paimti iš parduotuvės? – pajuokavo.

– Laura, baik, – visiškai rimtu veidu atsakė Tomas. – Man nejuokinga. Noriu išsaugoti mūsų santykius, todėl esu pasiruošęs dėl jų kovoti.

– Kaip kovosi, kai rankose laikai popieriaus lapą ir tušinuką?

– Labai paprastai. Surašysime punktus ko trūksta mūsų santykiams ir ką galėtume pakeisti.

Laura atsiduso. Ji nenori nieko užsirašinėti. Jai reikia veiksmų.

– Ir kas iš to?

– Brauksime iš sąrašo tai, ką mums pavyko pasiekti, – Tomo veide vėl suspindo šypsena. – Suprantu, kad tai skamba keistai, bet kaip aš minėjau, kiekvieną dieną matysime sąrašą priešais akis ir bandysime įveikti kiekvieną punkta.

Laurą suėmė pyktis.

– Tu į darbą eini anksti ryte ir grįžti vėlai vakare. Kas iš to sąrašo, jeigu tavęs beveik nebūna namie?

Tomas padėjo popieriaus lapą ant stalo ir didelėmis raidėmis užrašė:

TOMAS Į DARBĄ IŠEIS 7 RYTO IR GRĮŠ 18 VALANDĄ

– Ir tai tave privers grįžti laiku namo? – Laura vis dar abejojo.

– Žinoma! Beje, dar sugalvojau vieną svarbų dalyką užrašyti.

GRĮŽĘS IŠ DARBO TOMAS PAMYLĖS LAURĄ

Tai perskaičiusi, Laura išraudo. To ji ilgėjosi.

– Dabar jau aiškiau, ką mes darysim?

– Klaustukų yra, bet… Pabandom. Aš irgi noriu užrašyti vieną sakinį.

LAURA PAMYLĖS TOMĄ

Išsigalvojo? Tomas

Tomo širdis ėmė dar stipriau plakti. Netgi pajuto, kad kelnės tapo kiek per ankštos. Mes iš tiesų senokai mylėjomės.

Dėl to jam buvo gėda. Trisdešimtmetis ir per daug pavargęs aistringiems bučiniams su mylimąja! Taip, darbe pakankamai streso, namo grįžta nusikalęs, tačiau tai nėra priežastis nesimylėti. Ypač su Laura, putlios krūtinės ir dangiškai saldžių lūpų savininkės. Pamena, kai pirmąkart pasibučiavo, lūpos buvo švelnios ir saldžios, lyg medumi išteptos. Tą medų jautė kaskart ją bučiuodamas. Bet kada buvo paskutinis jų bučinys?

– Atsiprašau, kad nesimylime. Jaučiuosi kaltas, – ėmė teisintis. – Taip, darbe jaučiu stresą, daug įtampos, tačiau viso to galima labai greitai atsikratyti su mylimu žmogumi.

Laura vėl ėmė rausti.

– Viskas gerai, Tomai. Turbūt ir pačiai reikėjo parodyti daugiau iniciatyvos ir nelaukti kada tu manes užsimanysi.

– Tai tikrai pakeisime. Kuo dar galėtume papildyti šį sąrašą?

Laura vėl paėmė popieriaus lapą ir užrašė:

TOMAS VISADA PRANEŠ LAURAI KAI VAKARĄ LEIS SU KOLEGOMIS

– Atsiprašau, – perskaičius sakinį, pasidarė kiek negera. Jis žinojo, kad reikėjo anksčiau pranešti Laurai, kad penktadienį grįš vėlai namo. Galbūt net iškart pasakyti, kad sugrįš tik šeštadienio paryčiais.

Be to, kodėl jis eina į barą su kolegomis, nors nesijaučia patogiai su jais gurkšnodamas alų? Dar šalia jo prisėdo Upė, akivaizdžiai su juo flirtuojanti. Kelis kartus neva netyčiomis palietė jo kelį. Vos tik jam nuėjus parūkyti, ši iš paskos jį atsekė ir pasiūlė žaisti ”Tiesą drąsą “. Kadangi Tomas dar stengiasi visiems įtikti, nors seniai turėtų to nedaryti, sutiko, o po to raudonavo lyg burokas atsakinėdamas į klausimus, pasirinkus tiesą.

– Blondinės ar brunetės?

– Papai ar užpakalis?

– Mėgstamiausia sekso poza?

Gerai, kad bent apsvaigusios smegenėlės nesugalvojo rinktis drąsos, gal dar būtų liepusi ją pabučiuoti.

O gal čia jis viską išsigalvoja?