Paskutinis šansas. Gruodžio 3 diena

Nėra ko ir gelbėti. Laura

Nusišneki, Laura ant savęs pyktelėjo. Prisigalvoja nesąmonių, kurios tik erzina ją pačią. Niekas tiksliai ir nežino, kaip viskas susiklostys. Tomas ją nuoširdžiai myli, tik jų santykiai kabo nežinomybėje. Tomas dar nežino, tačiau Lauros sprendimas priklausys nuo jo elgesio. Jeigu jis nerodys jokių ženklų, kad pasiilgo ir nesidžiaugs, kad ši sugrįžo, Laura su juo atsisveikins.

– Aš išeinu.

Bus beprotiškai sunku, tačiau nėra kito išėjimo. Jeigu dėl santykių nesistengia abu žmonės, nėra ko ir gelbėti.

Ačiū, kad sugrįžai. Tomas

Beveik devinta, o Lauros nėra namuose. Kur ji po velniais, Tomas bandė save raminti, tačiau liūdnos mintys vis labiau lindo į galvą. Nejau tikrai negrįš, Tomas negalėjo apie tai pagalvoti.

Tačiau veiksmai rodė ką kita – Lauros nėra namuose.

Raudonų rožių puokštė stovėjo pamerkta vazoje. Pica seniai suvalgyta – visgi alkis nugalėjo. Betgi nenorėjo pasirodyti savanaudis, nors Laura greičiausiai taip apie jį galvoja, todėl atliko dar vieną užsakymą ir namų virtuvėje šeimininkės laukė sūrio pyragas. Lauros mėgstamiausias.

Brangioji, kada tu grįši. Į žinutes ar skambučius Laura neatsakė. Galbūt kažkas nutiko, Tomo širdis spurdėjo iš nežinomybės, tačiau neliko nieko kito kaip tik laukti. Jau ir taip suprato, ką darė negerai, todėl belieka tikėtis, kad Laura grįš namo. Ir daugiau tai nepasikartos, nes Tomas to neleis.

Sutarškėjo namų raktų spyna. Tomas net lengviau atsiduso.

– Ačiū, kad sugrįžai, – tyliai sumurmėjo ir nuėjo pasitikti mylimosios.

Ar tikrai? Laura

Laura įdėmiai klausėsi Tomo, tačiau nebuvo tikra, ar gali juo pasitikėti.

– Nekalbėk kvailysčių! – paprotintų močiutė, išgirdusi anūkės dvejones.

– Normalus tavo Tomas, ko keli bangas kur nereikia, – atsidustų motina.

– Tu perdedi, – įtariai pažvelgtų vyresnioji sesuo Liudvika, santuokoje gyvenanti beveik šešerius metus.

Lengva joms kalbėti, kai nemato, kas vyksta jų poroje. Ir pati Laura nėra jau tokia atvira su šeimos moterimis, vengia joms išsipasakoti. Bet jei joms ir pasiguostų, vargu, ar klausytųsi jų patarimų. Močiutė visą gyvenimą nugyveno su donžuanu seneliu. Mama su tėčiu retai kada būna nesusipykę, o Liudvika su vyru Mindaugu po trumputės pertraukos vėl nusprendė lipdyti šeimos lizdelį drauge.

O gal taip lemta nutikti? Galbūt jos šeimos moterys negali turėti laimingos santuokos?

Tačiau Tomas kitoks. Jam neįdomios kitos moterys, jis netgi nesupranta kada su juo flirtuoja priešingos lyties atstovė. Galbūt tai vadyba? Ginčus sprendžia diplomatiškai, nors paskutiniaisiais kartais nė nesistengė atsiprašyti. Bet, priešingai nei Liudvikos vyras, niekada neišėjo iš namų. Ar tikrai? Šiandien viskas gali pasikeisti.

Jiedu sėdėjo virtuvėje. Išsivirė arbatos, lėkštutėse – po pyrago gabalėlį. Tomas persirengęs, išsipustęs, lyg ruoštųsi eiti į darbą. O jeigu pasiūlys skirtis?

Laura, nusiramink.

Pokalbis. Tomas

– Aš tikrai noriu, kad mūsų santykiai pagerėtų, – kalbėjo Tomas. – Suprantu, kad pastaruoju metu skyriau tau per mažai dėmesio, todėl pažadu, kad nuo šiandien viskas bus kitaip.

Laura prunkštelėjo. Nejau ji netiki Tomo nuoširdumu?

– Laurute, – gailiai prabilo jis.

– Tomai, man nusibodo toks gyvenimas, – ištarė žodžius, kurių neplanavo tarti. Tai išgirdęs, Tomas tarsi nuo jos atšoko. Netgi Laura iš pradžių nepatikėjo, kad tai ištarė. Ar gali būti, kad ji taip seniai apie tai galvojo?

– Leisk man parodyti kaip aš tave myliu.

Laura tylėjo. Ar gali būti, kad jų meilė baigėsi? Nejau šis ginčas tapo lemtingu? Nors koks čia ir ginčas – abu ilgą laiką tylėjo ir tik Laurai prabilus, ėmė kalbėtis. Bet taip visada jie daro – supyksta, tyli, ignoruoja vienas kitą ir galiausiai pamiršta dėl ko ginčijosi paskutinį kartą. Tik šį kartą viskas kitaip. Laura aiškiai pasakė, kad toks gyvenimas jai nusibodo.

Ką daryti toliau? Santykių terapija, vaikščiojimas pas psichologus. Jiems reikia kalbėtis, nebėgti nuo atsakomybės prieš vienas kitą, nepaisant to, kad juos jungia sužadėtuvių žiedas. Ir šešeri draugystės metai.

Jų meilė dar nepasibaigė.

Nenoriu. Laura

Jiedu pirmąkart susipažino bare.

Laura buvo su Gintare išėjusi į centrą prasiblaškyti. Užsuko į Vilniaus gatvėje esantį barą, užsisakė po „Tekila sunrise“. Tą vakarą mergina negalvojo apie naujas pažintis, tiesiog norėjo gerai praleisti laiką kartu su drauge. Išgerti porą kokteilių, nueiti pasišokti, o vėliau grįžti namo.

Tomas ją užkalbino stovinčią prie baro. Tamsiaplaukis vaikinas storomis garbanomis. Jai niekad nepatiko ilgaplaukiai, tad pamačiusi jo pečius siekiančią šukuoseną, net nusipurtė. Galbūt tai jis pastebėjo, tačiau nekreipė dėmesio. Klausimus uždavinėjo toliau ir nusekė ją iki staliuko. Gintarės akys net užsiliepsnojo pamačius draugės gerbėją. Simpatiškas vaikinas, tą vakarą ji komentuos, kuomet gavęs Gintarės numerį, Tomas paliko jas ramybėje. Bent jau taip manė Laura, juk pažinčių tą vakarą neieškojo.

Tačiau gyvenimas nenuspėjamas. Gavęs kontaktą, nepažįstamasis susitarė su Gintare, kad ši padės jam dar kartą susitikti su Laura. Tik ramioje aplinkoje, fone skambant džiazui, viename iš mėgstamiausių Lauros restoranų Senamiestyje.

– Ko tu dar abejoji? Griebk Tomą! Man visa savaitę rašinėjo ir skambino, sakė, kad labai nori su tavimi susipažinti, – pokalbio prie kavos metu pasakojo draugė.

Laura pasitikėjo drauge. Davė Tomui šansą, susitiko. Iš pradžių dar nepažino, kadangi buvo po kirpyklos. Trumpi plaukai jam tiko daug geriau.

Pasikalbėjo, skaniai pavalgė. Po dviejų taurių vyno Laura atsipalaidavo. Netgi pasiūlė pasivaikščioti po naktinį miestą. Galiausiai, prie Katedros aikštės, Laura pakštelėjo Tomui į žandą. Šis atsakė jai bučiniu.

Laura nenori prarasti Tomo, tačiau ir jis turi pasistengti dėl šių santykių.

Nepaleisiu. Tomas

Šį kartą viskas bus kitaip. Tomas įrodys Laurai, kad jų meilė niekur nedingo.

– Tomai, aš pavargau. Atrodo, susipykstam dėl menkniekių, po to tylim, nebandom išsiaiškinti kodėl pykstamės ir taip gyvenam toliau. Mes nesikalbam tarpusavy, nieko apie vienas kitą nežinom. Pavyzdžiui, kada paskutinį kartą paklausei, kaip man sekasi darbe? Arba, pameni, kaip tu supykai man grįžus po vidurnakčio? Net apšaukei mane, nors tau visa savaitę kartojau, kad dalyvausiu Gintarės gimtadienyje!

Tomas gerai prisimena tą naktį. Pats grįžo vėlai iš darbo ir nustebo neradęs namuose Lauros. Rado kriauklėje kavos puodelį, išplovė garsiai burbėdamas. Juk Laura kaskart jam primena, kad nešvarius indus reikia sudėti į indaplovę, bet PATI ELGIASI PRIEŠINGAI! Pyko, kad nė neįspėjo, jog grįš namo vėliau. Aišku, tik vėliau perskaitė žinutes, jog visgi rašė, kad švenčia gimtadienį, netgi atsiuntė selfį su šventės kaltininke. Jeigu būtų žinutes radęs anksčiau, būtų ir išvengęs pykčio priepuolio, kurį teko atlaikyti mylimajai.

– Aš kartais pavydžiu toms poroms, kurios išsiskiria dėl labai aiškių priežasčių. Jiems bent jau aišku, dėl ko suka skirtingais keliais. Permiegi su kitu, buvai neištikimas – viskas baigta, skiriamės. O kaip apibūdinti mūsų situaciją? Nekalbame, nesidomime vienas kitu, dėl to ir skiriamės? Tai atrodo taip kvaila... Bet aš pavargau, jau ir pati jaučiu, kaip sau įkyrėjau.

Apie skyrybas Tomas nė nenorėjo pagalvoti. Laura yra jo svajonių moteris, pati tobuliausia ir gražiausia.

Laura gurkštelėjo arbatos, atsignybė gabalėlį pyrago. Tomas neleis, kad ji išeitų.

– Nepaleisiu tavęs. Noriu būti kartu, – tarė ir priklaupęs ant kelių, stipriai ją apkabino.