Paskutinis šansas. Gruodžio 2 diena

Pabėgimas. Laura

Svetainėje tylu. Greičiausiai Tomas miega. Net negirdės, kai namus paliks sužadėtinė. Bet ji dar sugrįš, ir ne viena, su Gintare. Kažkas turės jai padėti susirinkti daiktus. Laura prašysis bent porai savaičių pasilikti pas ją, po to kažką sugalvos. Likti nuomojamam bute nenorės, per daug skaudžių prisiminimų liko tarp gerai pažįstamų sienų.

Laura tyliai pravėrė vonios duris ir ant pirštų galiukų nuskubėjo prie rūbinės. Išsitraukė iš lentynos batus. Rankinės neims, piniginės nereikia, telefonu atsiskaitys už kavą. Grįš vakare, kai Tomas bus prabudęs ir pasakys, kad jai reikia pagalvoti, nors iš tiesų nėra ką svarstyti. Kad ir kaip mylėtų Tomą, nejaučia to paties, o ilgiau gyventi nemeilėje tikrai negali. Naujo vyro neieškos, nebent mažą pūkuotą kačiuką. Arba šuniuką, dėl augintinio dar neapsisprendė. Tačiau gyvūnėlį ji tikrai turės.

– Kur eisi?

Tomas stovėjo priešais ją. Po velniais, susikeikė mintyse Laura. Ji norėjo pabėgti nepastebėta.

– Susitikti su Gintare.

– Devintą ryto?

– O kas negerai?

Tomas akimirksniu pabalo. Nejau supranta, kad ruošiuosi jį palikti? Pabalimą pakeitė raudonis, jo kūnas ėmė svyruoti. Tačiau Laura jautėsi neperkalbama – pasiruošė jį palikti ir taškas.

– Nesijaučiu gerai mūsų santykiuose. Man reikia pagalvoti, – tarė ir nieko nelaukusi, griebė striukę ir pravėrusi duris pabėgo.

Vos tik pravėrus laiptinės duris, pasitiko lietus. Laura pilnais plaučiais įkvėpė oro ir nubėgo link Sietyno stotelės.

Nesupratau? Tomas

Kas čia buvo, Tomas akimirksniu prablaivėjo ir ėmė panikuoti permąstydamas Lauros žodžius. Man reikia pagalvoti, apie ką galvoti, Laura? Taip, Tomas pasielgė kiauliškai nepranešęs, kad namo grįš tik paryčiais. Bet dar dėl to reikia taip pykti?

Tomas nuėjo į miegamąjį ir išsitiesė ant plačios lovos. Be Lauros jam liūdna. Ir nors ant jos pyko dėl pabėgimo, visgi ji buvo teisi. Jis pats savęs tokio nemylėtų. Bet ar myli dabar? Vargu. Darbas išsunkė jėgas, o troškimas būti pavyzdingu vadovu netgi varo į neviltį. Tomas stengiasi būti pačiu geriausiu ir jeigu Laura bent pabandytų jį suprasti, bent maža dalimi pajausti tai, kuo jis gyvena, bent…

Ne, jis nusišneka. Jis negali kaltinti Lauros. Tai jis kaltas, kad santykiai krenta žemyn. Kada paskutinį kartą sakė, kad myli? Net gėlių nedovanoja, ką jau kalbėti apie bučinius ir apsikabinimus. Tomas pamiršo Laurą ir visą dėmesį sutelkė į darbą, kuriame jam išties sekasi.

Ar dėl darbo verta aukoti mylimą moterį? Tomas nukreipė žvilgsnį į langą. Lauke smarkiai lijo.

Grįžk greičiau namo, Laura, ir pasikalbėkim.

Šaunuolė. Laura

– Labai gerai padarei, – Laurą guodė Gintarė, – tavęs vietoje būčiau seniai jį palikusi. Šaunuolė, Laura.

Laura piktai suraukė antakius.

– Nekalbėk kvailysčių. Tomas yra mano ateitis, tik dabar mums sunkus periodas.

– Pastaruoju metu apie sunkų periodą iš tavo lūpų girdžiu labai dažnai.

Gintarė buvo teisi. Laura reguliariai pasiskųsdavo draugei apie santykių problemas. Ir visos jos, lyg tyčia, buvo susijusios su naujomis Tomo pareigomis. Laura džiaugėsi, kad sužadėtiniui puikiai sekasi, tačiau jos neapleido nuojauta, kad darbas jam tapo svarbesnis už ją.

– Teisybę sakai, – nenoriai sutiko ji. – Bet ką man daryti? Liepti išeiti iš darbo?

– O ką, negali?

– Tai skamba labai blogai, Gintare.

– Eik jau, – prunkštelėjo draugė. – Esi jo sužadėtinė ir turi teisę liepti rinktis. Kaip ir apsispręsti dėl vestuvių datos. Trys metai praėjo nuo sužadėtuvių, o jūs nė datos neturite!

– Tomas nori didelės šventės, o tam reikia pinigų.

– Ko tu nori?

Laura susimąstė. Labiausiai už viską ji troško tapti Tomo žmona. Susilaukti pirmagimio. Susikurti svajonių namus, kad ir nuomojamame bute ar name, nesvarbu. Laura taip stipriai mylėjo Tomą, kad su juo galėtų gyventi kad ir pašiūrėje.

– Gi žinai, o aš noriu, – sunkiai atsidususi atsakė draugei.

– Tuomet ko tu lauki, Laura? Pasakyk Tomui kaip jautiesi. Papasakok kaip įsivaizduoji judviejų vestuves. Man susidarė įspūdis, kad kai judu susipykstate, tu patyliukais išeini iš namų, man išsipasakoji, grįžti namo rami ir nė nepasakai Tomui kodėl iš tiesų pyksti. Laikas ir jam sužinoti, kad tavo pyktis niekur nedingsta, o trumpam užmiega ir įsižiebus mažai kibirkštei, tu vėl įsiliepsnoji.

Kad ir kaip Laura nenorėjo su tuo sutikti, tačiau Gintarė buvo teisi. Vos tik jiedu susipyksta, Laura išeina iš namų, paprašo draugės po poros valandų susitikti. Kol ji ruošiasi, Laura nuskuodžia į Vingio parką, vaikščiodama bent kiek nusiramina ir susitikusi su Gintare jaučiasi kiek ramiau. Į namus grįžta tyli, netgi besišypsanti, nors pokalbio metu su drauge keliskart pasiunčia sužadėtinį toli toli.

– Pasikalbėk su juo, Laura. Ir, po galais, apsispręsk, ar nori išsaugoti santykius, nes daugiau nesisklausysiu tavo kalbų apie tai, koks nedėkingas yra Tomas. Neįsižeisk, nes ir tu esi ne ką geresnė.

Gintarė buvo teisi. Laura turi apsispręsti, ar nori išsaugoti santykius su Tomu.

– Fui, per tave net gėrimas atšalo, – pasiskundė draugė, priglaudusi popierinį puodelį prie lūpų. – Taip užsiplepėjau, kad teks gerti šaltą kavą.

– Nepurkštauk, nupirksiu dar, – šyptelėjo draugei. – Bent tokiu būdu atsidėkosiu už kantrybę klausantis manęs.

Viskas bus kitaip. Tomas

Tomas prabudo. Lauke sutemę, lietaus neliko nė ženklo. Lauros nebuvo namuose. Akimirksniu jam sudiegė krūtinę. Laura, kur tu. Nors ginčai buvo dažnas svečias jų namuose, tačiau Laura visada sugrįždavo. Ir grįš dabar, Tomas tuo tiki.

O kad mylimoji patikėtų, kad Tomo jausmai tikri ir vis dar liesnojantys, nusprendė pasiruošti sužadėtinės grįžimui. Pirmiausia, palindo po dušu, išsivalė dantis. Akimirksniu pasijuto geriau, o ir atvaizdas veidrodyje pradžiugino. Apsirengė švariais rūbais, bet ne naminiais. Išsitraukė kostiumines kelnes, netgi rado baltus marškinius ir kaklaraištį. Švarko nesidės, vietoje jo – juodą megztinį. Atrodys padoriai. Taupydamas laiką sugalvojo užsakyti į namus maisto, Laura turėtų būti praalkusi. O jeigu ir valgyti nenorės, jis mielai pavalgys. Prie užsakymo taip pat pridėjo ir puokštę gėlių, dvi dešimtis raudonų rožių.

Laikas, lyg tyčia, neskubėjo eiti, todėl kiekviena minutė atrodė lyg trunkanti amžinę. O be Lauros namuose beprotiškai liūdna, todėl jis yra pasirengęs pasistengti dar labiau, kad tik išsaugotų santykius.

Viskas bus kitaip.

Nebus taip blogai. Laura

Į namus Laura grįžo apie devintą. Būtų ir ilgiau be tikslo klajojusi ištuštėjusiomis gatvėmis, tačiau gurgiantis pilvas buvo stipresnis. Užsisakys maisto į namus, suvalgys, ir užmigs. O gal permiegoti viešbutyje?

Laura nežinojo kaip elgtis. Gintarė sakė tiesą – ji turi apsispręsti, ar nori pratęsti šiuos santykius. Pusę dienos manė, kad nori, tačiau dabar tuo abejoja. O jeigu Tomas nenorės skirtis? Ji nebuvo tikra, kokio sulauks iš jo atsakymo. Labai bijojo išgirsti, bet tuo pačiu ir suprato, kad išgirdus NE, nebus taip blogai. Lauks sunki pradžia, tačiau tai jos nesužlugdys. Juk ir be Tomo yra daugybė vyrų pasaulyje, todėl ji lengvai ras antra pusę.

Aišku, nebus taip, kaip su juo, bet gal geriau?