Paskutinis šansas. Gruodžio 17 diena

Nusivylimas. Laura

– Kokia tu juokinga, – pasišaipė Gintarė. – Ir kuo tau Tomas nusikalto? Būk atsargesnė ir išvengsi tokių situacijų.

Laura tuo netikėjo. Taip turbūt ją baudžia likimas – pabėgo iš bendrų namų, taip ir neišdrįsusi pasakyti mylimajam, kad viskas baigta. Gailėjosi, kad taip pasielgė, tačiau suprato, kad susitikti su Tomu negali. Širdyje dar ruseno jausmai, o jį pamačiusi gali vėl pulti į glėbį ir tęsti niekur nevedančius santykius. O ji to nenori. Laura trokšta sutikti gerą vaikiną ir susituokti.

Planas dėl naujų pažinčių žlugo. Visgi per anksti nusprendė grįžti į pasimatymų pasaulį, kuriame laukė nusivylimas. Susirašinėti su keliais vaikinais vienu metu iš pradžių buvo kiek nejauku, tačiau gavusi dėmesio mergina tarsi įgavo daugiau energijos. Be to, tai padėjo negalvoti apie Tomą ir visą dėmesį sutelkti į save ir savo poreikius (svajonė – pagarbus ir išklausantis vaikinas). Tačiau realybė parodė, kad iš šešių aktyvių susirašinėjimų keturi vaikinai nesiūlė susitikti (daug dirba ir neturi kada), du sutiko ir tik vienas atėjo sutartu laiku į pasimatymą. Tačiau Laura nieko nepajuto Lukui (toks buvo jo vardas). Jeigu susirašant jiedu turėjo daugybę pokalbio temų, susitikus jiedu ne itin daug kalbėjo. Laura manė, kad dėl to bus kaltas tinderis, visgi per ilgai jiedu susirašinėjo ir spėjo paliesti daugybę pirmojo pasimatymo pokalbio temų. Tačiau ir realybėje Lukas atrodė kiek kitaip nei nuotraukose – rudi plaukai iki pečių, barzdotas, akiniuotas ir visai ne metro aštuoniasdešimt. Po susitikimo Laura taip jam ir neparašė, nors iš mandagumo žadėjo tai padaryti.

Ir ką aš sau galvojau. Su kiekviena praleista diena draugės bute, Laura jautėsi vis prasčiau. Nesmagu būti svečiu svetimuose namuose, o ypač neturėti savo kampo, kuriame jaustumeisi gerai. Gyvendama su Tomu tokį turėjo – ant didžiulės pilkos sofos-kampo, tarp minkštų pagalvėlių Laura mėgdavo įsisupti į pledą ir skaityti knygą. Arba, žiūrėti televizorių, šalia ramiai snaudžiant Tomui. Tai nutikdavo kaskart vos jiedu sutardavo kokį filmą žiūrės. Praeina penkios minutės ir mylimasis užmiega, galvą padėjęs ant Lauros peties.

Tai turi liautis, vieną penktadienio rytą nusprendė prabudusi Laura. Daugiau pas Gintarę ji negyvens – išsinuomuos mažą butelį, kuriame šeimininkaus. Juk dabar, kai turi papildomą darbą, pinigų turi daugiau. Kukliai gyvens, neišlaidaus ir susikurs svajonių gyvenimą, kurio ji taip trokšta.

Tačiau teks dar kartą užsukti pas Tomą. Vieną popietę užsuko kai jo nebuvo namuose ir susirinko likusius drabužius. Dabar teks sugrįžti likusių daiktų – knygų, kavinuko, mėgstamiausio puodelio. Tikiuosi, kad Tomas nebus išmetęs. Penktadienis buvo tobula diena tai atlikti. Laura žinojo, kad pirmąjį gruodžio savaitgalį jo laukia kalėdinis įmonės vakarėlis sodyboje, todėl ji netrukdoma galės užsukti į butą. Bei palikti raktus, kurių jai daugiau neprireiks.

Skyrybos užknisa. Tomas

Tomas rūkė lauke ir žiūrėdamas į pirmąsias krentančias snaiges, svarstė, kaip išsisukti nuo vakarėlio. Visiškai neturėjo noro švęsti, ypač suprantant, kad iš dalies dėl darbo sugriuvo jo santykiai. Žinoma, kaltinti vien tai Tomas negalėjo, jis taip pat buvo kaltas. Labiausiai, kad sutiko būti paaukštintas ir daug dirbo, galvodamas, kad papildomi pinigai atneš laimę. Tačiau gavosi priešingai. Lauros nėra, vestuvių nebus, o tikimybė, kad Tomas taip ir pragyvens iki gyvenimo pabaigos vienas, vis didėjo. Nenori ieškoti naujos merginos, jam reikėjo tik Lauros. Tačiau ar įmanoma ją susigrąžinti?

Staiga prie jo prisijungė ir Upė. Nė nepastebėjo, kaip atėjo mergina ir ėmė pūsti dūmus į dangų.

– Gražus vakaras, – prabilo pirmoji.

Tomas neketino su ja kalbėti, todėl tylėdamas rūkė toliau.

– Kas nutiko? Girdėjau, kad išsiskyrei, dėl to ir liūdi? – ėmė klausinėti.

– Mhm, – nenoriai atsakė Tomas.

– Užjaučiu. Skyrybos užknisa.

Ir pats gerai žinau, mintyse pagalvojo, tačiau nieko neatsakė.

– Dėl to aš su niekuo nedraugauju, – kiek patylėjusi tarė Upė. – Mano moto – tik neįpareigojantys santykiai, daugiau man nieko nereikia, – staiga nutilo, lyg laukdama Tomo reakcijos. Kadangi jis tylėjo, Upė tęsė toliau: – Santykiai žudo laisvę, man tai nepatinka. Aš noriu būti laisva, supranti? Laisva kaip paukštis, kaip tekanti upė...

Tomas žvilgtelėjo į merginą. Ji neatrodė blaivi – primerktos akys, iš burnos sklido alkoholio kvapas, tikriausiai padaugino koktelių.

– Manau, tau jau metas miegoti, – įvertinęs Upės būseną, tarė Tomas. – Palydėsiu iki kambario.

– Pfff, tikrai ne, – atsiduso mergina. – Laukia ilgas vakaras, o aš noriu šokti. Einam į vidų?

Kita moteris. Laura

Laura tyliai pravėrė buto duris. Neplanavo atvykti beveik vidurnaktį, tačiau neturėjo kitos išeities. Darželyje teko ilgiau padirbėti, o Laurynui lyg tyčia prireikė jos pagalbos. Nesugebėjo atsisakyti papildomų pinigų, juk laukė naujos išlaidos, dėl kurių ji negali atsisakyti galimybės papildomai padirbėti.

Bute ji jautėsi keistai. Tarsi sugrįžusi į namus, tačiau lyg įsibrovusi į svetimą erdvę, kuri jai nebepriklausė. Juk dabar tai Tomo namai.

Laura apsižvalgė. Įjungė šviesą svetainėje, pažvelgė pro langą, į naktinį Vilnių. Kaip ji buvo to pasiilgusi! Bet ne tik to – jai trūko erdvės, jos virtuvės, vonios ir... Tomo. Kad ir kaip stengėsi jį pamiršti ir įtikinti save, kad jiems niekas neišeis, giliai viduje dar ruseno viltis, kad viskas gali pasikeisti.

Tačiau Laura sugrįžo į butą ne dėl to. Jos užduotis – pasiimti paskutinius daiktus ir palikti buto raktus pašto dėžutėje. Jau ir taip jautėsi nejaukiai, kad vis dar turėjo raktus. Tačiau dabar, kai susirinks paskutiniuosius daiktus, daugiau jai nebereikės sugrįžti. Laura pradės naują gyvenimo etapą.

Ieškodama virtuvėje savo mėgstamiausio keramikinio puodelio, Laura pastebėjo ant šaldytuvo užklijuotą sąrašą, kurį kažkada rašė kartu su Tomu.

TOMO IR LAUROS SANTYKIŲ ATKŪRIMO PLANAS:

TOMAS Į DARBĄ IŠEIS 7 RYTO IR GRĮŠ 18 VALANDĄ

GRĮŽĘS IŠ DARBO TOMAS PAMYLĖS LAURĄ

LAURA PAMYLĖS TOMĄ

TOMAS VISADA PRANEŠ LAURAI KAI VAKARĄ LEIS SU KOLEGOMIS

LAURA NEBĖGS NUO TOMO PRASIDĖJUS KONFLIKTUI

LAURA PASIŽADA, KAD KONFLIKTO METU NEATSTOS NUO TOMO TOL, KOL NEBUS SUDARYTA TAIKA.

LAURA KITAIS METAIS TAPS TOMO ŽMONA

TOMAS IŠEIS IŠ DARBO IR TOBULINS ŽINIAS PROGRAMAVIMO SRITYJE, KAD PAGALIAU PRADĖTŲ DIRBTI TAI, APIE KĄ ILGĄ LAIKĄ SVAJOJO.

LAURA IR TOMAS EIS Į PASIMATYMUS

– Visgi planas nesuveikė, – garsiai pakomentavo perskaičiusi sąrašą.

O galėjo viskas būti kitaip! Pasižadėjimai vienas kitam tuo metu neatrodė tokie sunkūs, bet realybė parodė, kad viskas gali pasisukti į priešingą pusę. Mums nebuvo lemta būti kartu, pagalvojo Laura ir tęsė puodelio paiešką.

Mergina svarstė, ar Tomas jau buvo parsivedęs kitą merginą į butą. Taip, jai tai turėtų mažiausiai rūpėti, tačiau smalsios akys tarsi ieškojo kitos moters likučių, kažkur besislapstančių bute. Galbūt tai bus plaukų gumytė, dantų šepetėlis ar ant grindų nukritusios kelnaitės, tarsi parodančios, kad vienišo vaikino širdį užkariavo kita. Negalvok apie tai, Laura, subarė save, tačiau kojos pačios nuvedė į vonios kambarį. Jei ir buvo kita, greičiausiai jos daiktų Laura ras būtent ten.

Vos tik Laura nupėdino į kitą kambarį, atsidarė buto durys...