Paskutinis šansas. Gruodžio 15 diena

Turi kitą? Tomas

Tomas nenorėjo patikėti tuo, ką atsiuntė Upė. Jo Laura turi kitą vyrą? Ar tai gali būti tiesa? Nesąmonė, suabejojo vyras, nors protas sakė ką kita. Pavyzdžiui, Lauros nuotaikų kaitos. Tai ji tyli ir nieko nesako arba taip stipriai supyksta, kad su juo nesikalba. Arba, apsigyvena pas Gintarę, sakydama, santykiams iškilo pavojus, po to grįžta namo.

Nejau viskas, ką jie turėjo sukūrę, buvo melas? O gal žaidimas, kuriame ji nugalėtoja, o Tomas lieka kvailio vietoje? Nejau Laura kuria naujus santykius su vyresniu vyru, nors dar gyvena su Tomu?

Sužadėtinė namo grįžo apie aštuntą. Tomas buvo įsiutęs.

– Malonu, kad sugrįžai, – sarkastiškai pasisveikino su Laura, kai ši koridoriuje movėsi batus.

– Žinau, prasikaltau, nepyk ant manęs, – priėjusi prie mylimojo, stipriai jį apkabino. – Telefonas išsikrovė pačiu netinkamiausiu metu.

– Nejaugi?

– O ir įkrovėją palikau namie. Buvo siaubinga, turbūt net priešui to nelinkėčiau, – garsiai nusijuokusi tarė. – Bet laiką praleidau darbingai. Tik nepyk, kad neparuošiau vakarienės, nors planavau.

– Nepykstu, – per sukąstus dantis atsakė.

Tomas jautėsi nejaukiai. Jis norėjo parodyti Laurai nuotrauką ir tiesiai paklausti, su kuo ji gėrė kavą. Kas tas vyras šalia jos? Tačiau tuo pačiu metu bandė išlikti ir šalto proto ir išklausyti Laurą.

– Labai gerai, nes jaučiuosi tau prasikaltusi. Bet turiu tau kai ką papasakoti, manau, tu, kaip ir aš, apsidžiaugsi. Tik noriu arbatos, labai sušalau lauke, einam į virtuvę?

Tomas nusekė paskui mylimąją.

– Pameni, pasakojau šiais metais apie vieną berniuką, kurį sausio mėnesį tėtis pasiėmė iš darželio, nes skyrėsi su žmona? – Tomas linktelėjo, nors neturėjo nė žalio supratimo apie ką kalbėjo Laura. – Įsivaizduoji, sutikau berniuko tėtį, Lauryną. Pasirodo, jis ieško auklės sūnui ir pamatęs mane parduotuvėje, pakvietė pokalbiui.

– Prie kavos? – ilgai negalvojęs paklausė.

– Taip, – kiek sutrikusi atsakė. – Pataikei, kavos. Na, bet ne tai svarbiausia. Laurynas nori, kad prižiūrėčiau jo sūnų po darbo. Tris kartus per savaitę po porą valandų. Mokės po dvidešimt eurų už valandą. Skamba per daug gerai, ar ne?

Po velniais, Upe, tyliai nusikeikė Tomas. Kaip jis galėjo pagalvoti, kad Laura už jo akių suka romaną su vyresniu vyru? Akimirksniu vyras išraudo, visgi jis pyko likęs vienas namuose visai be reikalo, Laura jo neišdavė. Tačiau širdyje vis tiek neramu. Laura nori papildomai dirbti, nors dar prieš daugiau nei savaitę sakė, kad Tomas turėtų mažiau dirbti.

– Nežinau kiek auklėms moka už valandą, todėl negaliu nieko daug komentuoti, – kalbą pradėjo Tomas. – Tačiau nemanau, kad turėtum sutikti. Visgi, artėja gruodžio mėnesis, šventės, tu ir taip būsi užsiėmusi darbe, lauks vakaronės. O ir man sakei, kad turėčiau trumpiau dirbti, tai aš ir darau. Bet ką man reikės veikti likus vienam namuose?

Tik tris vakarus. Laura

Laura pamanė, kad jis juokauja. Nejau tikrai klausia, ką jam veikti likus vienam namuose? Žiūrėk filmus, žaisk kompiuterinius žaidimus...

– Manęs nebus tik tris vakarus per savaitę, – ėmė raminti mylimąjį. – Manau, rasi ką veikti.

– Bet aš nenoriu, – neatlyžo Tomas. – Noriu būti su tavimi. Primenu dar kartą, pati sakei, kad turiu mažiau dirbti, bet apie ką tu svarstai? Kam tau papildomas darbas?

Laura tylėjo. Užkaitė virdulį, iš lentynos ištraukė ramunėlių arbatą. Pokalbis klostėsi ne taip, kaip ji tikėjosi, todėl norėjo ramybės. Bet, suprato, kad to gali ir nebūti, ypač kai pasakys, kad sprendimas jau priimtas.

– Kodėl tyli, Laura?

– Nes... Aš sutikau dirbti, – nenoriai atsakė.

Virtuvėje vėl įsivyravo tyla.

Juokauji? Tomas

– Oho… Vadinasi, viskas, apie ką kalbėjome, tau negalioja? Kalbi, kad nori atnaujinti santykius, pati siūlai ką daryti, bet nesilaikai duoto žodžio?

Tomas neslėpė nusivylimo mylimąja. Netgi jautėsi daug blogiau nei pamačius Upės atsiųstą nuotrauką. Juk jis stengėsi, netgi darbą apleido tik dėl to, kad galėtų skirti daugiau laiko Laurai. Bet štai, nusprendė, kad ji papildomai dirbs nė nepasitarusi. Nejau jų susitarimai galioja tik jam?

– Laikausi duoto žodžio, – susierzinusi atsakė, – bet prašau, suprask ir mane. Noriu daugiau prisidėti prie mūsų finansinės gerovės, o tokio dosnaus pasiūlymo negalėjau atsisakyti.

– Dosnaus? Gal juokauji? – prunkštelėjo Tomas. – Tai tiek įvertini savo valandą? Nori, galiu daugiau sumokėti, ką į tai atsakysi?

Lauros akyse sužibo ašaros.

– Tomai, liaukis...

– Sakyk, kiek tau reikia, persigalvotum? Trisdešimt eurų? Penkiasdešimt? O gal šimto už valandą?

Tomas siuto. Labiausiai dėl to, kad Laura jo visiškai nesiklauso. Juk pati sakė, kad nenori, jog Tomas tiek daug dirbtų. Kartu netgi sudarė sąrašą ką turėtų daryti kitaip. Tačiau ji ir tai ignoruoja.

– Kalbi su manimi, lyg būčiau prostitutė, – galiausiai atsakė.

– Bet tu taip ir elgiesi, tačiau pardavinėji ne savo kūną, bet laiką!

Ištaręs šiuos žodžius, Tomas nutilo. Nejau jis iš tiesų pavadino Laurą... prostitute?

– Nebenoriu tavęs daugiau klausytis, – griežtai nukirto Laura. – Palik mane ramybėje, – tarė ir išbėgusi iš virtuvės, užsidarė miegamajame.

Neverta. Laura

Lauros rytas prasidėjo kaip niekad anksti. Visą naktį negalėjo užmigti, galvojo apie kivirčą su Tomu. Ir kas galėjo numanyti, kad jiedu susipyks dėl auklės darbo! Turbūt pirmą kartą gyvenime ji matė tokį piktą Tomą. Ir dėl ko? Kad prieš sutikdama papildomai padirbėti, jo neatsiklausė?

Autobusų stotelėje buvo tylu. Tik tuščios gatvės priminė, kad didžioji dalis miesto dar miega, kol tuo tarpu Laura su nedideliu lagaminėliu laukė pirmojo autobuso. Ji ir vėl paprašė Gintarės pagalbos, bent poros savaičių apsistoti pas ją, kol sugalvos ką daryti toliau. Jau ir taip aišku, kad pas Tomą negrįš. Pabandė, išsiaiškino, kad visgi neverta tęsti santykių, kuriuose vien nesutarimai, todėl paryčiais priėmė sunkų sprendimą. Ji palieka Tomą.

Abiems bus tik geriau, ramino save, nors sunkiai galėjo tuo patikėti.

Raštelis. Tomas

Tomas negirdėjo kaip patyliukais Laura išsliūkino iš jų buto. Nors ir nemiegojo beveik visą naktį, vis kankino mintys, kad blogai pasielgė ir turėtų atsiprašyti Lauros. Pasikarščiavo, be reikalo užsipuolė mylimąją. Nusprendė, kad ryte. Juk ne kartą jiedu rytus pradėdavo nuoširdžiu pokalbiu – naujas rytas tapdavo nauja santykių pradžia.

Tačiau ne šį kartą.

Tomas turėjo nepalikti vienos Lauros. Galbūt net galėjo išlaužti duris, bet ką padaryti, kad sulaikytų mylimąją. Negražiai pasielgė taip nepagarbiai su ja kalbėdamas, norėjo atsiprašyti ir tai turėjo padaryti dar vakar.

Prabudęs ant kavos staliuko rado raštelį ir šalia padėtą sužadėtuvių žiedą.

Mielas Tomai,

Man tikrai nelengva tai rašyti, bet manau, kad neturime kito pasirinkimo kaip tik pasukti skirtingais keliais. Jau ilgą laiką kartu jaučiamės blogai, mus skaldė tyla ir nesusikalbėjimas su vienas kitu. Kodėl taip nutiko? Kas su mumis nutiko? Bandžiau rasti atsakymus į šiuos klausimus, kamavusius mane visą naktį, tačiau taip ir nežinau ką daryti toliau. Ar verta tęsti santykius?

Nenoriu tikėti, kad mums nebuvo lemta būti kartu. Mes turėjome susitikti, patirti meilę, tik gaila, kad nesugebėjome jos išsaugoti.

Prašau, neieškok manęs.

Laura

Tomas perskaitė Lauros rašytą laiškelį ir pravirko. Sūrios ašaros riedėjo skruostais ir jis nebandė jų sulaikyti.