Paskutinis šansas. Gruodžio 12 diena

Spalvotas gyvenimas. Tomas

Tomas kiek susigėdo. Visgi, su Rolandu jo pašnekesiai buvo tik apie darbą. Kartais jiedu pakreipdavo pokalbį ir apie asmeninį gyvenimą bei hobius. Rolandas jau penkiolika metų kaip susituokęs, turi žmoną ir du vaikus – Luką ir Agotą – kuriais be galo didžiuojasi. Pradėti pokalbį apie Upę nebuvo taip jau lengva.

– Tai dėl Upės. Šeštadienio rytą gavau iš jos... ne visai profesinio pobūdžio žinutę, – atsargiai prabilo, stebėdamas Rolando reakciją. – O žinutė nebuvo pirmoji – jau kurį laiką ji man įkyriai rašo. Viskas prasidėjo nuo darbo, bet vėliau peraugo į asmeniškumus. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio, todėl ir tau neužsiminiau, bet dabar, kai su Laura santykiuose turim problemų, Upės dėmesys man kenkia. Rolandai, aš negaliu dirbti su ja, ypač kai ji griauna mano santykius.

Rolandas, atidžiai išklausęs Tomo monologą, šyptelėjo.

– Tomai, – prabilo vyriškis, lyg ir juokaudamas, – esi rimtas vaikinas, ar ne? Jaunas vyras, kuriam graži mergina rodo dėmesį, bet elgiesi kažkaip per daug rimtai. Čia tik darbas, supranti? Ir, kalbant atvirai, jei būčiau tavo vietoje, nesiskųsčiau dėl tokio gražios kolegės dėmesio. Juk gali sakyti, kad tau pasisekė! – Rolandas iškošė žodžius, švelniai šyptelėdamas.

Tomas nejuokais sutriko. Į direktorių kreipėsi tikėdamasis, jog šis pažadės pasikalbėti su Upe ar bent ją nubaus. Juk ji prie jo priekiauja! Nesvarbu, kad tik žinutėmis, tačiau tai nepatiko Tomui.

– Manai, kad tai... normalu? – sunkiai rinkdamas žodžius pasiteiravo Tomas, pajutęs, kad jam visai nelinksma.

Rolandas kiek atsilošė kėdėje, lyg tai būtų paprastas pokalbis tarp draugų, o ne vadovo ir pavaldinio:

– Tomai, esame ne vaikai, tad leisiu sau paatvirauti. Darbe tenka priimti nelengvų sprendimų, tą jau patyrei vadovaudamas komandai. Puikiai susitvarkai su užduotimis, motyvuoji kolegas dirbti, sveikinu, esi puikus lyderis. Tad kodėl savęs neapdovanoti už tai? Ypač, kai tokia simpatiška mergina rodo dėmesį. Na taip, pripažįstu, galėtų būti geresnė darbuotoja, bet mūsų įmonėje ir taip mažai gražių merginų. Upė yra ofiso puošmena, tad nepyk ant jos, gerai? Aš pasikalbėsiu su ja, na, paprašysiu tavęs nekankinti. Tik atmink, kad gyvenimas spalvotas, o sąžinės balsas dažnai mums trukdo atsipalaiduoti.

Tomas tylėjo. Po tokio atsakymo daugiau nenorėjo tęsti pokalbio.

Na, kaip pokalbis? Laura

Laura plovė indus ir laukė iš darbo grįžtančio mylimojo. Laikrodis rodė keturias, todėl bent porą valandų ji bus viena namuose. Jų bendruose namuose! Dar spės paruošti skanią vakarienę, mąstė, kad vištienos troškinys turėtų tikti.

Ir nors mintys galvoje sukosi beveik vien apie vakarienę, Laura negalėjo negalvoti apie Tomo pokalbį su Rolandu. Upė elgėsi neprofesionaliai, todėl turėtų sulaukti atitinkamos bausmės. Pavyzdžiui, atleidimo iš darbo. Apie tai pagalvojusi, Laura šyptelėjo. Tomas minėjo, kad darbuotoja ji nekokia, o jeigu lenda prie vadovo, kam tokios reikia? Lai ieško darbo kur kitur. Pavyzdžiui, naktiniame klube, kuriame ir galėtų demonstruoti apnuogintą krūtinę.

Sutraškėjo durų spyna. Į namus grįžo Tomas. Laura pasitiko mylimąjį su bučiniu ir nekantriai laukė kada šis pasipasakos apie pokalbį. Tačiau Tomas atrodė kiek suirzęs.

Ji nusišypsojo (turbūt sunki diena buvo darbe) ir prabilo:

– Oho, koks ankstyvas! Ar viskas gerai?

Tomas linktelėjo.

– Na, kaip pokalbis? Rolandas suprato, apie ką kalbi? – paklausė, stengdamasi, kad balsas skambėtų natūraliai, tačiau jautė iš Tomo sklindančią įtampą ir nusivylimą. Kas iš tiesų nutiko?

Tomas tik gūžtelėjo pečiais.

– Na... kalbėjomės. Jis suprato situaciją, – jo balsas buvo kiek nutolęs, tarsi jis būtų darbe, o ne namuose, su ja. – Sakė, kad viską išspręs.

Laura pajuto lengvą nusivylimą, tačiau nesustojo.

– Kaip išspręs? – ji toliau tyrinėjo jo veidą, stengdamasi suprasti, ką iš tiesų slepia Tomas.

Galbūt Upė pasakė direktoriui, kad prie jos lenda, todėl jiedu užsipuolė Tomą? Kodėl jis taip anksti grįžo iš darbo? Laura laukė aiškaus atsakymo, kažko, kas padėtų jai nusiraminti, tačiau Tomas tylėjo. Nejau jis nekalbėjo apie Upę?

Tyla ilgai netruko.

– Na, gal vėliau apie tai pasikalbėkim, Rolandas sakė, kad viską sutvarkys... – jis nusuko akis ir, bandydamas pagyvinti atmosferą, prabilo: – Geriau sugrįžkime prie mūsų sąrašo, ką manai? Aš anksčiau grįžau namo, – jis nusišypsojo, bandydamas išsklaidyti klausimus ir grįžti prie to, kas jiems iš tikrųjų svarbu.

Laura sutriko. Tomo nedaugžodžiavimas apie pokalbį su Rolandu ją neramino. Galbūt viskas pakrypo kitaip nei tikėjosi, todėl tyli. Laura norėjo aiškaus, tvirto atsakymo, o nežinomybė ją ir taip gąsdino. Kiekgi galima tylėti!

Šiek tiek pasimetusi, Laura giliai įkvėpė ir nusišypsojo. Greičiausiai ji per daug nerimauja, nors turėtų koncentruotis visai į kitus dalykus. Pavyzdžiui, juodu.

– Tu teisus, – švelniai atsakė, nustumdama į šalį baimes. – Pamiršome sąrašą, kurio pasižadėjome laikytis. Šiandien pradedam vykdyti susitarimus?

Tai išgirdęs, Tomas tarsi nušvito. Taip, Laura jo nespaus, juk ir taip darbe turėjo būti nemalonu, ypač sutikus Upę. Šį vakarą jiedu turi skirti laiko vienas kitam.

Jis prisiartino prie jos ir švelniai apkabino, tarsi užtikrindamas, kad viskas, kas vyksta darbe, liks ten, o čia, namuose, bus tik jie.

Vakaras. Tomas

Tomas nuskubėjo į parduotuvę, nes Laurai pritrūko laiko pasiruošti. Ką ji sugalvojo, svarstė Tomas, stovėdamas priešais vyno lentyną. Ir kurį vyną pasirinkti? Tomas žinojo, kad Lauros mėgstamiausias – raudonas, pusiau saldus, bet nuo tokios kombinacijos jam ima graužti skrandį. Raudono – Laurai, balto – man? Atrodys, kad jiedu susirinko išgerti, o ne praleisti maloniai vakaro.

Vakaras. Pagaliau! Tomas jautė virpulį viduje. Visai kaip prieš patį jo pirmą kartą su kaimyne, kai juodviem buvo po septyniolika. Dabar jam kone dvigubai daugiau, per tą laiką spėjo ir ne kartą sugulti su mergina, tačiau šis kartas bus kitoks. Ypatingas.

Pagaliau! Aišku, to nebūtų nutikę, jeigu Tomas kaskart, vos tik Laurai parodžius švelnumą miegamajame, nebūtų sakęs aš pavargęs, nenoriu arba kitą kartą. Taip ir praėjo trys... Ne, penki... O ne, visi aštuoni mėnesiai! O dar prieš tai jiedu mylėdavosi retai! Tomas prisiminė kaip jiedu aistringai paminėjo jo paaukštinimą, tačiau po to viską prisimena tarsi per miglą. Beveik nieko.

Taip, vadovo darbas pareikalavo iš jo daug jėgų ir laiko. Netgi, kiek ironiška, atėmė iš jo tai, ką jis labiausiai mėgdavo veikti su Laura – mylėtis. Įnešė į gyvenimą tiek daug suirutės, kad dabar, stovėdamas priešais vyno lentyną, svarstė, ar gerai pasirinko priimdamas paaukštinimą.

Jeigu turėtų galimybę sugrįžti laiku į praeitį, ateities Tomas pasiūlytų praeities Tomui ilgiau apsvarstyti pasiūlymą. Ir būtinai pasitarti su Laura. Juk jie – ne tik mylimieji, bet ir gyvenimo partneriai, kurių pasirinkimai turi įtakos kiekvienam. Netgi ir toks paprastas dalykas kaip paaukštinimas turėtų būti drauge priimtas sprendimas.

Tomas apsisprendė, bent jau dėl gėrimo. Tokiam vakarui reikia kažko prašmatnaus ir nekasdieniško. Porą žingsnių paėjęs į šalį, Tomas rado šampano skyrių. Prigriebė „Moet“ rožinėje dėžutėje. Taip pat šaldiklyje rado braškių, bus puikus derinys.

Tomas sparčiu žingsniu nuskubėjo link savitarnos kasų. Įdomu, ar Laura bus pasiruošusi.